Kas išduoda depresiją?

0 Flares Twitter 0 Facebook 0 Filament.io 0 Flares ×

Depresija įpratome vadinti bet kokias ilgesnį laiką užsitęsusias neigiamas emocijas. Nuo prastos nuotaikos neva ją skiria tik tai, kad iš šios būsena išeiti nepadeda nei karštas šokoladas, nei vaiko ar mylimojo apkabinimas. Gal ir negelbėja, tačiau depresiją atpažinti turime stebėdami racionaliau „apčiuopiamus” simptomus.

Visų ligų priežastis – nervai

Depresinę būseną signalizuoja ne tik slogi nuotaika, irzlumas ar net apatija, tačiau ir fiziniai negalavimai. Sunerimti vertėtų pastebėjus, kad esate persekiojami ilgų, progresuojančių ligų. Ypač jeigu gydytojai net ir po dešimtimis skaičiuojamų Jūsų apsilankymų niekaip negali įvardinti susirgimo arba jo priežasčių.

Vis dėlto, pasitaiko situacijų kuomet gydytojai nustato ligą ir, rodos, ją išgydo, o ji vėl ir vėl pasikartoja. Pamažu pastebime, kad apima neviltis kovojant su negalavimu tokioje, atrodo, nelygioje kovoje. Problemos skverbiasi į kitas gyvenimo sritis, tarkim, karjerą ar santykius su aplinkiniais. Čia įsisukame į užburtą ratą, kuomet neigiamos mintys tampa ligų priežastimi, o vėliau susirgimas daro įtaką mūsų rutinos dalimi tapusiai neigiamai būsenai. Ne veltui sakoma, kad visos ligos kyla nuo nervų.

Žmogaus energetiką keičia baimė

Didžiausia bėda yra žmonių mintys. Mokslų daktaras Davidas R.Hawkingsas savo knygoje „Galia ir jėga. Sąmonės anatomija” rašė apie kiekvieno iš mūsų spinduliuojamą dažnį. Jis nustatė dažnių skalę, kurioje nulis reiškė mirtį, 50 – apatijos dažnis, o tūkstantis – šviesos. Optimalus variantas – 500. Deja, pagal beveik prieš du dešimtmečius atlikto mokslinio tyrimo duomenis, 85 proc. žmonių turi 200-ų dažnį. Tai reiškia, kad didžioji dalis žmonių kuria problemas, o ne gyvena jas spręsdami. Apsidairius aplinkui tokia mokslininko išvada atrodo savaime suprantama. Juk visa sistema sukurta siekiant priversti paklusti ir dažniausiai tai bandoma pasiekti manipuliuojant įvairiomis baimės formomis. Tarkim, bausmių už prasižengimus baimė arba baimė būti kitokiu nei minia ir net baimė būti tobulu… Baimės jausmas yra vienas stipriausių žmogų stabdančių ir blokuojančių mechanizmų. Baimė lyg suvaržo sąmonę ir žmogus negali išspręsti iškilusių problemų.

Minčių energetika

Visuotinė optimizmo banga apgaulinga. Mes taip įpratome šiandien kentėti dėl šviesaus rytojaus, kad netenkinanti gyvenimo kokybė tapo norma. Tačiau nuo žmogaus prisiimtos kankinio rolės dar nei vienam aplinkiniam nepasidarė geriau. Atvirkščiai, jeigu varžome save ir gyvename ne pagal spalvingose savo svajonėse nupaišytus miražus, greičiausiai pritrauksime kenčiančius žmones, t.y. tuos, kurių dažnis yra mažiau nei 200. Tai signalizuoja, kad ne tik Jūs, tačiau ir Jūsų aplinkoje besisukantys žmonės įprato gyventi ne savo, o kitų primestą gyvenimą. Deja, šis vaidmuo beveik šimtu procentų yra naudingas kitiems, o ne pagrindinį savo gyvenimo vaidmenį atliekančiam herojui. Juk turėtume gyventi tarsi visumos dalis. Tad jeigu jaučiatės išsekę, nelaimingi, neturite energijos, esate lyg „užstrigę”, Jus kažkas laiko, o niūriai kasdienybei nėra pabaigos, būtina keliauti ieškoti pagalbos.


Tema: Depresija
« »
0 Flares Twitter 0 Facebook 0 Filament.io 0 Flares ×