Kada verta žingsniuoti pas bioenergetiką?

0 Flares Twitter 0 Facebook 0 Filament.io 0 Flares ×

Juokas juokais, tačiau kartais jaučiamės sunkūs ir sudirgę, o to priežasčių patys nežinome, tačiau ieškoti toli nereikia. Tai likimas kaltas, tai batai pastatyti ne vietoje. Tokiomis dienomis su mumis nelengva, dar sunkiau mums patiems. Blogiausia, jeigu tokios dienos darosi kasdieninė rutina. Pateikiame dvi tikras istorijas žmonių, kurie laiku priėmė sprendimą ieškoti bioenergetiko pagalbos. Kaip pasikeitė Jų gyvenimas?

Neigiamas poveikis artimiausioje aplinkoje

Sudėtingiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio yra kova su neigiama įtaka artimoje aplinkoje. Gražina (vardas pakeistas) pasakoja kaip sudėtinga buvo penkis santuokos metus gyventi su bloga linkinčia uošviene. Tiesa sakant nežinia kas blogiau, ar ji, ar suvokimas, kad dėl suprantamų priežasčių nuo jos nei pabėgti negalima, nei atsiriboti, nei su ja kovoti. Ypač gyvenant svečioje šalyje (Italijoje). Nuolatinis negatyvas galutinai išmuša iš vėžių.

Lietuvoje nuėjau pasidaryti auros diagnostikos… Sužinojau tai ką jaučiau jau kuris laikas – esu labai pažeista. Tuokart patekau pas Arūną… Šiandien situacija yra kardinaliai kitokia. Ją apibūdinti galiu tik dviem žodžiais – mano uošvienė iš Velnio tapo Angelu!”, – džiaugiasi Gražina bioenergetikos pagalba.

Paslaugų sektorius ir darbas su žmonėmis

Raminta (vardas pakeistas) teigia, kad bioenergetiku netampama, o gimstama.

Arūnas visada buvo kitoks, kaip sakoma balta varna. Man dar skaičiuojant paauglystės metus dažnai žandai kaisdavo žmonėms sakant, kad jis kažkoks keistas. Šiuo metu gyvenu ir kirpėja dirbu užsienyje. Kaip visiems, paslaugų sektoriaus atstovams, tenka susidurti su įvairaus plauko žmonėmis”, – atvirauja Raminta ir priduria, kad dažniausiai tai nuoširdūs ir besišypsantys žmonės, tačiau būna, kad ateina, išlieja visą pyktį, pro dantis iškoše visą virtinę nemalonių žodžių ir išeina. Net jautrumu nepasižymintį žmogų tai veikia. Ką jau kalbėti apie jautresnės sielos asmenis. Po tokių klientų apsilankymo neišeina visą naktį akių sudėti, pasaulis tampa juodas ir niūrus. Norisi pasislėpti giliame kampe, nebūtyje, ir nieko neprisileisti.

Kai pradedu jausti nepilnavertiškumo jausmą skambinu Arūnui. Kaip jis tai daro, ką jis jaučia ar mato – aš nežinau, bet tuo metu kai vyksta valymas aš jaučiu stiprius elektros impulsus kojose ir tol nepajudu iš vietos kol nesibaigia, tas žodžiais neįvardijamas, procesas. Jam pasibaigus, tarytum, kas nuima iki tol slėgusį tinklą, pasidaro lengva ir vėl norisi įkvėpti, gyventi, bendrauti”, – neslepia Raminta.


Tema: Galiu padėti,Straipsniai
« »
0 Flares Twitter 0 Facebook 0 Filament.io 0 Flares ×